ARISTOKRATIŠKA VILA TOSKANOJE

38 fotografija
Elegantiška toskanietiško neorenesanso stliaus aristokratų vila, statyta 1893 metais, dominuoja virš Pistojos lygumos ir atveria nuostabią panoramą į netoliese esantį Florencijos miestą. Ši prestižinė vila liudija XIX amžiaus pabaigos aukštuomenės estetinę kultūrą, kai buvo kuriami išskirtiniai meno dirbiniai ir aplinka pačioms ryškiausioms to laiko diduomenės asmenybėms ir turtingos tarptautinės bendruomenės atstovams, kurie tuo metu dažnai lankėsi Florencijoje. Šios prabangios rezidencijos kūrime dalyvavo patys žymiausi to meto Toskanos menininkai dekoratoriai - tokie, kaip Pietro Baldoncoli, Francesco Morini, Mariano Coppedè ir Giuseppe Michelucci ir joje tarsi atgimė pats Renesansas.
Vilos interjere gausu apdailos elementų, gražiausių antikvarinių baldų ir puikiausių freskų. Įėjus į vidų, erdvus holas, apgaubtasPoccetti ir Vasari stiliumi tapytų skliautų, dvejais kaldintu metalu dekoruotais laiptais, veda į antrąjį pastato aukštą. Iš čia pasiekiamas pagrindinis salonas su nuostabiais tapytais skliautais ir didingu židiniu, valgomasis ir biliardo salė, išpuošti medžio drožiniais, kurtais tų pačių menininkų, kurie sukūrė ir rafinuotus baldus. Pastato grindys gali būi laikomos tikru dekoratyvinio meno etalonu.
Daugiaformė eklektikos kalba atsispindi ir toskanietiško stiliaus arklio pasagos formos arklidžių bei šunidės, voliero ir ledinės dekore. Šios istorinės vilos terasų bei sodo su didele pieva, grota, laiptais ir fontanu sistema visada buvo ypatingai puoselėjama, įkvėpimo semiantis iš istorinės stilių kalbos.
Vilai priklauso didelė žemės valda, dalinai skirta parkui (6,5 ha), alyvmedžių giraitėms ir vynuogynui (20 ha) bei miškui (23,5 ha). Šalia parko alėjos yra aštuoniasdešimties metrų ilgio baseinas, maitinamas šaltinių vandeniu. Žemiau įėjimo į vilą yra lyguma, kuri buvo naudojama sportui ir šiuo metu pritaikyta tenisui. Vila turi du privačius vandens šaltinius, papildančius dvi dideles įžemintas cisternas, kurių pilnai užtenka 2,5 hektarų itališkam sodui bei gyvenamųjų patalpų vandens poreikiui patenkinti.

TECHNINĖ INFORMACIJA Regionas: Toskana
Savivaldybė: Florencija
Zona: Florencija

Tipas: Vila Toskanoje – Parduodami prabangūs namai

Vidaus plotas: apie 4500 m²
Išorės plotas: 52,5 ha

Pagrindinis vilos pastatas: 3900 m²
Arklidės ir šunidė: 400 m²
Priemenė: 200 m²


Baseinas
2 šiltnamiai
Teniso kortas
Arklidės
Šunidė
Vilieras
Panoraminė terasa
Itališkas sodas: 2,5 ha
Parkas: 6,5 ha
Alyvmendžių giraitės ir vynuogynas: 20 ha
Miškas: 23,5 ha
Pilnas valdos plotas: 52,5 ha

Toskana – Pistoja: Pistoja už 1 km, Florencija už 38 km, Luka už 35 km, Piza už 50 km, Forte dei Marmis už 60 km, Termos už 11 km, Golfo klubas už 1 km, Florencijos oro uostas už 30 km, švažiavimas iš autostrados: A1 Pistoia 1 km.


Ref: 0269
Kaina: € 35.000.000

parduodami namai ir vilos

vertingų vilų pardavimas
prabangaus nekilnojamojo turto pardavimas

Kontaktai

Siekiant geriau patenkinti Jūsų poreikius, prašome užpildyti žemiau esančius laukelius, nurodant kalbą, kuria norėtumėte gauti atsakymą.Lionard atsakys Jums kaip įmanoma greičiau.

Vardas *
Pavardė *
Elektroninis paštas*
Telefonas*
Kompanija
Kalba*
Šalis *
Žinutė *
Privatumas *
Sutinku su įstatyminio dekreto Nr. 196/03 sąlygomis

Tel.: +39 055 0548100
Elektroninis paštas: info@lionard.com

Toskana – Florencija – Pistoja

Pistoja, kurioje randasi ši vila, yra Toskanos miestų perliukas. Pirmas dabartinio Pistojos miesto branduolys iškilo ant savotiškos Ombrone upės potvynių suformuotos terasos. Neatmetant fakto, kad ši įtvirtinta romėnų gyvenvietė atsirado ligūrų karų metu romėnų pajėgoms paremti, negalima paneigti ankstesnių įvairių populiacijų ir tautų pėdsakų. Nors dar neminima pirmo Hanibalo žygio metu per antrąjį Pūnų karą, netrukus ši gyvenvietė, esanti 20 km atstumu nuo Florencijos, tapo labai svarbia dėl savo pozicijos šalia Via Cassia kelio. XII amžiuje intensyvėjanti prekyba bei augantis gerbūvis lėmė tai, kad šio Toskanos miesto populiacija išaugo net keturis kartus.
Pistojos klestėjimas erzino Florenciją, kuri atsiradus pretekstui didžiojoje politikoje – nesutarimams tarp Popiežiaus ir Šventosios Romos Imperijos – juo pasinaudojo tam, kad paskelbtų atvirą kovą šiam miestui ir galiausiai Pistoja pateko į Florencijos valdžią. 
1348 metais Pistoją, kaip ir visą Europą, nusiaubė juodasis maras, kuris žymiai pablogino demografinę bei ekonominę miesto padėtį, kuri liko nepakitusi iki XVII amžiaus, kai Giulio Rospigliosi iš Pistojos buvo išrinktas Popiežiumi Klemensu IX. Toskanos miestas galutinai atgimė su Lotaringais ir laikui bėgant įgavo tiek autonomijos, kad Italijos suvienijimo metu išdrįso kovoti prieš Austrus. Kai Musolini antrajame XX amžiaus dešimtmetyje įtraukė Pistoją tarp naujai kuriamų provincijų, tai padarė dėl jos pasiaukojimo suvienytai Italijai bei pasipriešinimo užsieniečių okupacijai.
Šiandien Pistoja garsėja, kaip „žalias miestas“. Ir būtent šioje vešlioje žalumoje skendi daugybė nuostabių vilų.